Vilniaus istorinių namų architektūrinė išraiška daugiasluoksnė. Grynakraujo stiliaus namų čia reta. Gana sunku kalbėti apie tiesioginę Italijos architektūros stilių įtaką kiekvienam atskiram namui. Nežiūrint to, galima tvirtinti, kad XVI a. renesanso ir XVII-XVIII a. baroko stilius iš tiesiai iš Italijos arba per Vengriją, Čekiją, Lenkiją pasiekęs Vilnių transformavosi, įgaudamas vietinei architektūros tradicijai būdingas proporcijas ir savitą Italijos klasikinių architektūrinių formų interpretaciją.

Istorinių duomenų apie Vilniaus senamiesčio istorinių namų architektūrinę raidą išliko labai mažai. Po išoriniu architektūrinės išraiškos luobu slypinčius ankstesnių etapų fragmentus galima aptikti, atliekant pastatų architektūros, polichrominio dekoro tyrimus. Tokios „architektūrinės archeologijos“ duomenys leidžia parengti ankstesnių etapų architektūrinės išraiškos retrospekcijas. Pažymėtina, kad būtent XIX a.pr. klasicizmo ir XIX a.pab. – XX a.pr. istorizmo, romantizmo arba „eklektikos“ etape daugelio namų architektūrinė išraiška buvo suniveliuota, pašalinant daugumą XVI-XVII-XVIII a. etapų požymių ir fragmentų, kurie signalizavo Itališkosios (arba bendrai imant – vakarietiškosios klasikinės) architektūros įtaką. XIX a.pab. Lietuvai patekus į Rusijos imperiją buvo stengiamasi performuoti architektūrines proporcijas ir dekoro stilistiką pagal Rusijos architektūrinę tradiciją, „pritempti“ Vilniaus architektūrinę išraišką prie Rusijos imperijos standarų.

Bendrus Vilniaus istorinių namų architektūrinės raidos įpatumus atspindi Gaono g. atkarpoje esantys namai Nr. 4, 5, 6, 7, 8. Jie patyrė daugumai Vilniaus namų būdingus išbandymus. XVI a. gaisrai, XVII – XVIII a. karai sudarė sąlygas stilistiniam namų atsinaujinimui.

Pastato Gaono g. Nr. 4 XVI a.pab. renesansinio etapo retrospekcija leidžia įsivaizduoti, kaip pastatas atrodė, kai jį 1674 m. įsigijo Vilniaus kapitulos Beinorto bursa (studentų bendrabutis), o vėlesnių etapų (XVII a.pab.-XVIII a.pr. barokinio, XIX a.pr. klasicistinio, XX a.pr. istoristinio) retrospekcijos žymi naujųjų šeimininkų ir nuomininkų atliktas rekonstrukcijas.

Pastatas Gaono g. Nr. 6 žymus tuo, kad jame XVI-XVII a. yra buvę Vilniaus auksakalių cecho mažieji namai. Manoma, kad garsusis Viniaus Gaonas Elijah ben Solomon Zalman ( 1720-1797) yra gyvenęs šiame name. Pastato Gaono g. Nr. 6 architektūrinė išraiška susiformavo XVII-XVIII a.. Gatvės fasado antrojo aukšto langų apvadai ir sandrikai, kurių liekanos buvo aptiktos tyrimų metu, buvo restauruoti tokie, kokie buvo sukurti XVIII a.vid. baroko etape pagal XVII a. barokinių langų architektūrinio dekoro pavyzdį. Barokinis dekoras buvo pašalintas nuo fasado paviršiaus XIX a. klasicizmo ir XIX a etape (žr. XVII-XVIII-XIX-XX a. etapų retrospekcijas).

Pastatas Gaono g. 8 išsilaikė toks, koks susiformavo XVIII a. vid. barokiniame etape, tik jo pirmo aukšto parduotuvių vitrinos buvo rekonstruotos XX a.pr.

Pastatas Gaono g. Nr. 7 žymus tuo, kad jame yra įsikūręs „Stiklių“ restoranas ir viešbutis. Namo fasaduose yra eksponuojami XV a. gotikinio, XVI a. renesansinio, XVIII a. barokinio etapo fragmentai, atskleidžiantys pastato architektūros daugiasluoksniškumą. XVI a. renesansinis portalas XIX a.vid. etape buvo pašalintas iš fasado, pagal tyrimų duomenis restauruotas XX a.pab. etape ir panaudotas XX a. pab. fasadinės freskos siužete (žr. retrospekcijas).

Pastato Gaono g. Nr. 5 gatvės fasadas žymi XIX a.pab.istorizmo etapą. Fasade taipogi eksponuojami XVII a. fasado (žr. retrospekciją) architektūriniai elementai.

Rimas Valeckas, architektas