Gyvename neramiame pasaulyje, kur geopolitinė įtampa nuolat auga. Nors karas atrodo tolimas ir neįtikėtinas scenarijus, negalime atmesti galimybės, kad jis gali paliesti ir mūsų namus. Todėl svarbu būti pasiruošusiems ir žinoti, kaip apsaugoti save bei artimuosius karo atveju.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie žingsniai padėtų pasiruošti karui: nuo esminių atsargų kaupimo iki plano, ką daryti kilus pavojui. Taip pat pateiksime naudingų patarimų, kaip išlikti ramiam ir psichologiškai pasiruošti krizinei situacijai.
Esminių atsargų kaupimas
Pirmas žingsnis – sukaupti esminių atsargų, kurios leis autonomiškai gyventi bent kelias dienas ar net savaites. Tai apima:
Maistą ir vandenį: Atsargų kiekis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, tačiau rekomenduojama turėti bent 72 valandų maisto ir vandens atsargas kiekvienam žmogui. Rinkitės ilgai negendančius maisto produktus, tokius kaip konservai, makaronai, ryžiai, sausos pupelės, riešutai ir džiovinti vaisiai. Nepamirškite ir vandens – rekomenduojama turėti bent 2 litrus vandens per dieną kiekvienam žmogui.
Pirmosios pagalbos rinkinį: Rinkinys turėtų apimti tvarsčius, antiseptikus, skausmą malšinančius vaistus, karščiavimą mažinančius vaistus, virškinimo sutrikimų vaistus ir kitas esmines priemones.
Higienos reikmenis: Muilas, dantų pasta, šampūnas, tualetinis popierius ir kiti higienos reikmenys yra būtini norint išlaikyti asmens higieną.
Apšvietimo priemones: Žibintuvėlis ar žvakės leis apšviesti patalpas elektros dingimo atveju.
Radijo imtuvą: Radijas leis sekti naujienas ir gauti svarbią informaciją iš valdžios institucijų.
Svarbius dokumentus: Pasidarykite savo asmens dokumentų, tokių kaip pasas, vairuotojo pažymėjimas, draudimo polisai ir kt., kopijas ir laikykite jas saugioje vietoje.
Saugus patalpų įrengimas
Svarbu įvertinti savo namų saugumą ir imtis priemonių jiems apsaugoti:
Užsandarinkite langus ir duris: Naudokite sandarinimo juostas ir lentas, kad uždarytumėte langų ir durų plyšius. Tai padės apsaugoti patalpas nuo dulkių, skersvėjų ir galimų dujų nuotėkių.
Įrenkite apsauginę patalpą: Pasirinkite patalpą namo viduje, kurioje galėtumėte pasislėpti kilus pavojui. Ši patalpa turėtų būti be langų arba turėti mažus langus, lengvai uždengiamus užuolaidomis ar kitomis priemonėmis.
Paruoškite gesintuvą: Turėkite veikiantį gesintuvą ir žinokite, kaip juo naudotis.
Avarinis planas
Sudarykite aiškų ir paprastą planą, ką darysite kilus pavojui:
Susisiekimo planas: Susitarkite su šeimos nariais, kur susitiksite, jei būsite atskirti. Pasirinkite kelis susitikimo taškus, atsižvelgdami į galimas evakuacijos maršrutus.
Evakuacijos planas: Iš anksto suplanuokite maršrutą, kuriuo evakuositės iš namų, jei tai bus būtina. Pasirinkite kelis evakuacijos maršrutus, atsižvelgdami į galimas pavojaus zonas.
Veiksmų planas: Susitarkite, ką darysite įvairiose krizinėse situacijose, pavyzdžiui, kilus gaisrui, sprogimui ar cheminei atakai. Aptarkite, kaip informuosite vieni kitus apie savo buvimo vietą ir kaip susisieksime, jei ryšio priemonės nebeveiks.
Pirmosios pagalbos teikimas: Išmokite teikti pirmąją pagalbą ir turėkite pirmosios pagalbos rinkinį su visomis reikalingomis priemonėmis.
Psichologinis pasiruošimas: Pasikalbėkite su šeimos nariais apie galimus pavojus ir kaip jie gali paveikti jūsų emocijas. Aptarkite, kaip susidorosite su stresu, nerimu ir baime.
Psichologinis Pasiruošimas
Karo grėsmė gali sukelti daug streso, nerimo ir baimės. Svarbu pasirūpinti savo psichine sveikata ir imtis priemonių, padedančių išlikti ramiam:
Rūpinkitės savimi: Įsitikinkite, kad pakankamai miegate, sveikai maitinatės ir reguliariai mankštinatės. Šie įpročiai padės jums jaustis geriau fiziškai ir protiškai.
Ribokite žiniasklaidos vartojimą: Pernelyg didelis žiniasklaidos vartojimas gali sukelti dar didesnį nerimą. Pasirinkite patikimus informacijos šaltinius ir apribokite laiką, kurį praleidžiate žiūrėdami ar skaitydami naujienas.
Pasikalbėkite su artimaisiais: Pasidalinkite savo jausmais su šeimos nariais ir draugais. Palaikymas iš artimųjų gali padėti jums jaustis geriau.
Kreipkitės profesionalios pagalbos: Jei jaučiatės pernelyg slegiamas, kreipkitės psichologo ar psichiatro pagalbos. Jie gali padėti jums susidoroti su stresu ir nerimu.
Karo grėsmė gali atrodyti bauginanti, tačiau pasiruošus ir žinant, ką daryti, galite apsaugoti save ir savo artimuosius. Atminkite, kad net ir sunkiausiomis aplinkybėmis visada yra vilties.
