Trečiadienis, 24 liepos, 2024

Stuburo išvarža – nugaros skausmų kaltininkas

Stuburo išvarža – tai skausminga būklė, galinti sukelti didelį diskomfortą ir apriboti judesių laisvę. Šiame straipsnyje pateiksime šios problemos apžvalgą, aptardami ne tik kas yra stuburo išvarža, bet ir jos simptomus, priežastis, diagnostiką, gydymo galimybes, prevencijos priemones bei gyvenimo su išvarža aspektus.

Kas yra stuburo išvarža ir kodėl ji atsiranda?

Žmogaus stuburas sudarytas iš 33 slankstelių, sujungtų tarpslanksteliniais diskais. Šie diskai tarsi amortizatoriai, sugerdami smūgius ir suteikdami stuburui lankstumo. Kiekvienas diskas susideda iš išorinio apvalkalo ir minkštos branduolio medžiagos. Kai šis išorinis apvalkalas susilpnėja arba plyšta, branduolio medžiaga gali išsiveržti į išorę, spausdama šalia esančius nervus. Tai ir vadinama stuburo išvarža.

Išvaržos gali atsirasti bet kurioje stuburo dalyje, tačiau dažniausiai jos pasireiškia juosmens srityje. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip:

Senėjimas: laikui bėgant diskai natūraliai susilpnėja ir tampa labiau linkę į išvaržas.

Traumos: staigūs stuburo sužalojimai, pavyzdžiui, kritimai ar avarijos, gali sukelti išvaržą.

Pakartotinis įtempimas: ilgalaikis sunkių daiktų kėlimas ar neteisinga kūno padėtis darbe ar kasdieniame gyvenime gali daryti įtaką diskų būklei.

Nutukimas: antsvoris didina apkrovą stuburui, taip didindamas išvaržos riziką.

Genetika: tam tikros genetinės mutacijos gali padidinti polinkį į išvaržas.

Sėdimas darbas: ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar kitoje statiškoje pozicijoje gali sukelti raumenų įtampą ir silpnumą, didindamas išvaržos riziką.

Kokius simptomus sukelia stuburo išvarža?

Stuburo išvaržos simptomai priklauso nuo jos vietos ir nuo to, kokį nervą ji spaudžia. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:

Skausmas: nugaros skausmas, kuris gali spinduliuoti į sėdmenis, kojas ar rankas. Skausmas gali būti aštrus, duriantis, maudžiantis ar deginantis.

Tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas: paveiktoje kojoje ar rankoje gali atsirasti tirpimo, dilgčiojimo ar silpnumo jausmas.

Raumenų spazmai: nugaros ar paveiktos kojos raumenys gali spazmuoti.

Sunku vaikščioti ar stovėti: išvarža gali apsunkinti vaikščiojimą, stovėjimą ar kitų fizinių užsiėmimų atlikimą.

Šlapimo ar išmatų nelaikymas: sunkiais atvejais išvarža gali sukelti šlapimo ar išmatų nelaikymą.

Kaip diagnozuojama stuburo išvarža?

Jei patiriate aukščiau išvardintus simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją. Stuburo išvaržai diagnozuoti gali būti naudojami įvairūs tyrimai, tokie kaip:

  • Fizinė apžiūra: gydytojas apžiūrės jūsų nugarą ir patikrins, ar nėra skausmo, tirpimo ar silpnumo.
  • Rentgeno tyrimas: rentgeno nuotraukos gali padėti pamatyti kaulinius stuburo pakitimus, tačiau jos neleidžia įvertinti diskų būklės.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT tyrimas naudoja magnetinį lauką ir radijo bangas, kad gautų detalius stuburo vaizdus, įskaitant diskus ir nervus. Šis tyrimas yra tiksliausias būdas diagnozuoti išvaržą.
  • Kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimas: KT skenavimas taip pat gali būti naudojamas stuburo vaizdams gauti, tačiau jis paprastai nėra toks tikslus kaip MRT, diagnozuojant išvaržas.
  • Elektromiografija (EMG): EMG tyrimas gali būti naudojamas išmatuoti nervų ir raumenų veiklą. Šis tyrimas gali padėti patvirtinti, ar išvarža spaudžia nervą.

Kaip gydyti stuburo išvaržą?

Stuburo išvaržos gydymas priklauso nuo jos sunkumo ir simptomų intensyvumo. Lengvais atvejais gali pakakti konservatyvaus gydymo, tokio kaip:

Poilsis: svarbu leisti stuburui pailsėti ir vengti sunkių fizinių krūvių.

Ledo naudojimas: reguliarus ledo aplikavimas skausmingai vietai gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą.

Vaistai nuo skausmo: nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis, gali padėti sumažinti skausmą.

Raumenis atpalaiduojantys vaistai: raumenis atpalaiduojantys vaistai gali padėti sumažinti raumenų spazmus.

Fizioterapija: fiziniai pratimai gali padėti sustiprinti nugaros raumenis ir pagerinti stuburo lankstumą.

Sunkiais atvejais, kai konservatyvus gydymas nepadeda, gali būti reikalinga operacija. Operacijos metu pašalinama išsiveržusi disko dalis, taip sumažinant spaudimą nervui.

Kaip išvengti stuburo išvaržos?

Nors visiškai išvengti stuburo išvaržos neįmanoma, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte riziką:

Išlaikykite sveiką svorį: antsvoris didina apkrovą stuburui, todėl svarbu palaikyti sveiką svorį.

Reguliariai mankštinkitės: reguliari mankšta padeda stiprinti nugaros raumenis ir pagerinti stuburo lankstumą.

Išlaikykite gerą laikyseną: gera laikysena sumažina spaudimą stuburui. Venkite ilgai sėdėti vienoje padėtyje ir reguliariai darykite pertraukas.

Kilnokite daiktus teisingai: keliant sunkius daiktus, lenkite kelius, o ne nugarą.

Neperkraukite savęs: venkite per didelio fizinio krūvio ir leiskite savo kūnui pailsėti.

Mesti rūkyti: rūkymas silpnina stuburo diskus ir didina išvaržos riziką.

Gyvenimas su stuburo išvarža

Nors stuburo išvarža gali sukelti didelį diskomfortą ir apsunkinti kasdienę veiklą, dauguma žmonių su šia būkle gali gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, reguliariai mankštintis ir vengti veiklos, kuri gali sukelti skausmą. Taip pat naudinga prisijungti prie paramos grupių, kuriose galite bendrauti su kitais žmonėmis, patiriančiais panašių problemų.

Panašūs įrašai

Populiariausi įrašai

Finansai

Daugiau